Eglė LEONOVIENĖ
Anksčiau žiema buvo neįsivaizduojama be šiltų vilnonių, margintų kumštinių pirštinių ir kojinių. Lietuvės mezgėjos pačios dažė verpalus žolelėmis, uogomis, medžių žievėmis, jų mezginiai žavėjo subtilių spalvų deriniais. Paveldo, ekologiško gyvenimo būdo puoselėtojos siekia atgaivinti pamirštas tradicijas: vis daugiau rankdarbių mėgėjų susižavi dažymu natūraliais dažais.
Laima Kantakevičienė: „Tai tarsi neatrastas miškas.“
PRAVERČIA CHEMIJOS ŽINIOS
„Su metais gamtą vertinu kitaip: kai buvau maža, rūpėjo gėlę nuskinti ir sudžiovinti – dariau herbariumus, vėliau norėjosi pasidžiaugti jos kvapais, spalvomis, formomis ir užplūdusį įkvėpimą išreikšti rankdarbiuose – lanksčiau, raišiojau audinius ir dažiau parduotuvėje pirktais anilino dažais, o dabar rūpi, kokia spalva koks augalėlis dažys, – prisipažįsta vilnietė tautodailininkė, Karoliniškių gimnazijos technologijų mokytoja metodininkė Laima Kantakevičienė. – Dažymo natūraliomis žaliavomis eksperimentams nėra galo – tai tarsi neatrastas miškas.“
Ji nenoriai praveria šalia klasės esančio kambarėlio duris – nerimauja dėl jame tvyrančio ne itin malonaus kvapo ir netvarkos: ant stalo keliomis eilėmis it pilis sustatyta begalė skirtingo dydžio stiklainių ir stiklainėlių su spalvotais skysčiais, mirkstančiais augalais, grybais, gelžgaliukais, kibirai su audinių skiautėmis, verpalais. Tikra laboratorija!
Mokytoja tarsi išgirsta mano mintis: „Mums padeda ir chemijos mokytoja Jūratė Bužinskienė. Dažydami natūraliais dažais naudojame įvairius kandiklius: vario, aliuminio ar geležies sulfatus, skalaudami įpilame druskos, acto, obuolių acto ar citrinų sulčių – šių medžiagų ir žaliavos sąveika labai skirtinga, čia praverčia chemijos žinios. Su mokiniais dar sumanėme daryti eksperimentus skirtingomis priemonėmis dažydami ne tik vilnonius siūlus, bet ir vilnos pluoštą, medvilnę, šilką, liną, įvairius nėrinius ir mezginius.“
MINTĮ PUOSELĖJO SENIAI
Prie šios veiklos L. Kantakevičienė ėjo kryptingai: dar 1997-aisiais, kai ji dirbo Vilniaus Gabijos gimnazijoje, buvo vykdomas mainų projektas su Danijos Heringo gimnazija, iš kurios atvykusi biologijos mokytoja Maren Paulsen išmokė dažyti grybais. Lietuvę nustebino natūralaus dažymo galimybės, didžiulė spalvų gama ir įkvėpė gilintis į šią sritį – Laimutė svajojo siūti skiautinius, daryti rankdarbius iš pačios dažytų audinių ir siūlų.
„Be to, dažymas natūraliais dažais – mūsų tautinės kultūros, paveldo dalis, pažintis su Lietuvos gamta ir jos genofondu. Kaip tik todėl su dažymo metodika nusprendžiau supažindinti ir mokinius. Vaikams smagu sužinoti, kaip dažys močiutės išspaustos obuolių sultys, sumaišytos su kokių nors žolelių nuoviru“, – šypteli tautodailininkė ir sako, kad visi mes išeiname tokio dažymo pradžiamokslį Velykoms dažydami kiaušinius svogūnų lukštais ir alksnių žieve.
NAUJA PATIRTIS
Gimnazijoje ant mokytojos darbo stalo – profesorės, tekstilininkės knyga „Marginimas“. Iš jos L. Kantakevičienė ne tik semiasi žinių, bet ir įkvėpimo maišyti skirtingų žaliavų antpilus. Ši knyga pakišo Laimutei dar vieną idėją: dažymą natūraliais dažais pamėgusios dvi mergaitės Evelina Glinskytė ir Joana Jakaitė sukūrė labai įdomias knygas, kuriose – vaizdžiai apipavidalinti visi eksperimentai. Projektas pasiteisino: pernai mokytojos L. Kantakevičienė, J. Bužinskienė ir abi mokinės laimėjo kelionę į vasaros kūrybinę stovyklą Dinslakene, Vokietijoje.
„Stovyklą rengė menininkas Peteris Reichenbachas, „Septynių sodų“ – UNESCO priklausančios pasaulinio tinklo ne pelno organizacijos įkūrėjas. Jo tikslas – prikelti pigmentų turinčių augalų auginimo tradicijas, – pasakoja Laimutė, į Vokietiją važiavusi su dar dešimčia lietuvių, ten susipažinusi su bendraminčiais vokiečiais, anglais, danais, afrikiečiais. – Menininkas savo sodyboje toli už miesto įrengė nedidelius dažinių augalų sklypelius, kuriuose augina augalus iš įvairių šalių. Turėjome galimybę eksperimentuoti, demonstruoti dažymo lietuviškais augalais subtilumus, keitėmės žiniomis, pristatėme atsivežtus darbus. Supratau, kad dažymo natūraliais dažais galimybės neribotos, o resursai – neišsemiami, reikia tik laiko, užsispyrimo, kantrybės.“
Šeimininkė
2015 01 30–02 05
Nr. 5 (1191)
